Kanapės yra vienos iš ankstyviausių pasėlių, kuriuos kultyvavo žmonės, taip pat, yra apstu informacijos, kaip šis augalas buvo naudojamas įvairių kultūrų per visą žmonijos gyvavimo istoriją. Dėka istorinių dokumentų ir archeologinių radinių, mes galime iššifruoti kada, kaip ir kokiais tikslais kanapės atsirado konkrečiose pasaulio zonose. Tačiau, kai kalba pasisuka apie kanapės augalo evoliucines ištakas, informacija tampa gan miglota.

 Šiuo metu, neturime jokių iškastinių įrašų apie ankstyvuosius kanapių augalus. Kadangi jie buvo pasklidę toli ir plačiai dėl žmonių migracijos bei prekybos, sunku nustatyti kanapių natūralaus plitimo zoną. Konkrečių įrodymų stoka privertė mokslininkus ir tyrėjus naudoti dedukcinį samprotavimą ir žinias apie giminingų augalų šeimas, tam, kad suformuotų perspektyvią teoriją apie kanapių tikrąsias ištakas.

Kokių sąlygų reikia kanapėms klestėti?

kanapes ziedas Nustatinėjant tikėtinas kanapių evoliucines ištakas, pirmoji užduotis yra suprasti augalo ekologinius poreikius, tokius kaip ideali temperatūra, dirvos būklė, bei saulės ir drėgmės kiekiai, reikalingi žydėjimui. Yra žinoma, jog kanapės yra augalai, mėgstantys saulę ir šilumą. Net jeigu jie ir toleruoja pavėsį, augalai pagamina daug mažiau sėklų ir žiedadulkių kai iš jų atimami tiesioginiai saulės spinduliai. Tai reiškia, kad galime drąsiai teigti, jog kanapės plito atviroje aplinkoje, kurioje nebuvo didelės aukštesnių augalų rūšių koncentracijos.

 Taip pat žinoma, jog kanapės reaguoja į fotoperiodo pokyčius, rodydamos energingą vegetacinį augimą ilgesnių pavasario ir vasaros dienų metų. Kanapių žydėjimas taip pat neprasideda iki tol, kol nakties tamsusis periodas nepasiekia 10-12 valandų. Taigi, kanapės nėra tolerantiškos šaltoms oro sąlygoms, tačiau su pakankamu kiekiu vandens ir maistinių medžiagų gali išgyventi ekstremalų karštį.
Nors kanapės yra labai prisitaikančios prie įvairių dirvos drėgmės lygių, sausros sąlygomis gerai augti negali. Kita vertus, kanapės taip pat yra labai jautrios grybams ir kitiems patogenams kai drėgmės perteklius laikosi šaknų lygmenyje, taigi yra reikalinga gerai džiūstanti dirva, kurioje neužsilaiko drėgmė.

 Turint omenyje visus šiuos faktorius, gauname gerą suvokimą kokio pobūdžio aplinkoje vystėsi kanapės augalas. Tai yra šiaurės vidurio klimatas, kuriam būdingos šiltos, drėgnos vasaros, kurių metu augalas gali užbaigti savo 4-6 mėnesių gyvavimo ciklą tarp žudančių šalnų. Kanapės greičiausiai augo smėliuotuose, priemolio sąnašiniuose dirvožemiuose, pavyzdžiui išilgai upių slėniuose.

Kada kanapės evoliucionavo?

kanapiu istorija Dabar, kai nustatėme tikėtinas aplinkos sąlygas, kuriose vystėsi kanapės, priėjome prie klausimo, kada jos evoliucionavo. Dėl iškastinių įrodymų stokos, turime išnagrinėti žinias apie augalus, kurie yra glaudžiai susiję. Netgi čia, surasime tam tikrų nesutarimų: per visą istoriją, įvairūs botanikai duodavo kanapėms skirtingus taksonominius žymėjimus.

 1837 metais, Austrijos botanikas Stephan Endicher suteikė kanapėms ir joms giminingiems augalams apyniams, šeimos pavadinimą – Cannabeceae, pagal (dabar jau nebeegzistuojančią) Dilgėliečių šeimos tvarką. Kiti botanikai vėliau kanapes perkėlė į Urticaceae (Didžiųjų dilgėlių šeimą), dar vėliau – Urticales(Fikusų šeimą). Iki 2002-ųjų metų, molekuliniai fitogeniniai tyrimai apibrėžė, kad Cannabaceae buvo atskira šeima, kuriai taip pat priklausė tos rūšys, kurios buvo klasifikuotos pagal Celtis giminę (anksčiau žinomą kaip Celtidaceae, arba Hackberry šeimą).

2003 metų straipsnis Naujosios Zelandijos „Botanikos žurnalui“, kurį parašė daktarai John McPartland irJudith Nicholson, ištyrė santykius tarp parazitų ir augalų. Jame buvo pažymima, kad kanapėse gyvena septynių rūšių parazitai, kurie taip pat atrandami ant Urticaeae šeimos augalų, ir nė vienas iš jų negyvena Moraceae šeimos augaluose. Pritaikant Fahrenholz taisyklę, galime postuluoti, kadCannabaceae šeima evoliucionavo iš arba kartu su Urticaceae šeima.

Ankstyviausi įtikinami iškastiniai įrodymai indikuoja, kad Urticaceae atsirado Ologoceno epochos metu, kuri prasidėjo maždaug prieš 34 milijonus metų. Humulus lupulus (apyniai) – artimiausi kanapių giminaičiai, buvo pilnai išsivystę jau prieš 6,38 milijonus metų. Tuo tarpu kanapės augalas išsivystė kažkuriuo metu tarp 34 ir 6,38 milijonų metų atgal.

Iš kur kilo kanapės augalas?

is kur kilo kanapes Toliau, žvelgiame į kanapių panaudojimo senovės žmonių buityje ankstyvųjų būdų istorinius ir archeologinius įrodymus. Tai yra užuominos, iš kur kildinamas kanapės augalas. Neolitinės gyvenvietės, kurios datuojamos 12 000 metų atgal, pastaruoju metu atskleidė Taivano saloje pagamintų keramikos šukių su kanapinių virvių antspaudais. 2003-aisiais, 2700 metų senumo mumifikuoto šamano mauzoliejuje, atrastame šiaurės vakarų Sindziange, Kinijoje, buvo rasta kanapių lapų ir sėklų fragmentų.

 Kanapių pritaikymas yra puikiai dokumentuotas šventuosiuose Induizmo tekstuose, žinomuose kaipAtharvaveda, kuri, kaip manoma buvo sudaryta 2000-1400 metais prieš mūsų erą. Yra įrodymų, kad senovės Yamnaya kultūra, kas dabar yra žinoma kaip šiaurės Europa, naudojo kanapes virvėms bei dėl jų psichoaktyvių savybių, greičiausiai anksčiau kaip trečias tūkstantmetis prieš mūsų erą. Nors yra įrodymų, kad pluoštinės kanapės buvo naudojamos senovės Egipte jau anksčiau kaip 1550 metai prieš mūsų erą, visai likusiai Afrikos žemyno daliai kanapės buvo pristatytos daug vėlesniame laikotarpyje. Kanapės neegzistavo Naujajame Pasaulyje (Amerikos žemyne), iki tol, kol buvo atgabentos Europos kolonistų.

 Visi šie atradimai reiškia, jog kanapių gimtinė yra Eurazijos žemynas. Be to, ankstyvoji dviejų skirtingų kanapės augalo veislių – mažo tetrahidrokanabinolio (THK) kiekio pluoštinės kanapės Europoje, ir labiau psichoaktyvių veislių šiaurinėje ir rytų Azijoje – branda parodo, kad augalas pirmiausiai atsirado kažkur centrinėje Azijoje ir iš ten pasklido toliau.

 Natūralus kanapių diapazonas turėjo pakartotinai keistis nuo jų pirmo atsiradimo dėl klimato svyravimo bei ledynų slinkimo, taigi įvardinti tikslią vietą kurioje kanapės atsirado yra sudėtinga. Kai kurios teorijos teigia, jog Tian Šano arba Altajaus kalnų slėniai, su dažnomis nuošliaužomis bei praturtintu sąnašiniu dirvožemiu, galėtų būti konkreti kanapių ištakų vieta.

 Atsižvelgiant į tai, kas yra žinoma apie laikotarpio ir ekologines kanapių sąlygas, kartu su anksčiausiai žinoma augalo plitimo struktūra, centrinė Azija neabejotinai siūlo labiausiai tikėtiną, jei ne pernelyg tikslią kanapių atsiradimo vietą. Iš ten, jos buvo paskleistos ankstyvųjų žmonių, kurie greičiausiai pirmieji susidūrė su kanapėmis anksčiau nei prieš 12 000 metų, po to kai migravo iš Afrikos žemyno.

 Visa kita, kaip sakoma, yra istorija.

PUSLAPISLeafly
DALINTIS

Parašykite komentarą